žiburynė

žiburỹnė sf. (2) vieta ant krosnies, kur džiaunami žiburiai, skalos: In pečiaus žiburỹnėj yra daug žiburių Dglš. Nuim’ žiburių iš žiburỹnės Rš. Išlėkus dančiui reikia jį mest žiburynėn ir sakyt: – Pelele, pelele, te tau liepinį, duo man geležinį. – Bus sveiki dantys Tvr. Pijokel mano, kur tu kavotie? – In pečiaus, in pečiaus – tai žiburỹnėj Š(Tvr).